Kategorija: LKU grupės naujienos

Artėjant didžiosioms metų šventėms informuojame, kad LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl 2024 m. gruodžio 25–26 d. ir 2025 m. sausio 1 d. galėsite pervesti lėšas iki 5 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.

• Jeigu pervedama suma viršija 5 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, lėšos bus įskaitytos į gavėjo sąskaitą artimiausios darbo dienos ryte.
• Mokėjimai tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų sąskaitų bus vykdomi kaip įprastai ir lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitomos nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.
• Visu šventiniu laikotarpiu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Linkime gražių, šiltų ir jaukių švenčių!

Laikotarpis prieš Kalėdas – kupinas laukimo, dovanų paieškų bei nuolaidų medžioklės rūpesčių, tačiau tuo pačiu metu didesnę pavarą įjungia ir finansiniai sukčiai. Šventinis metas yra jų darbo sezonas, ir išsiblaškę pirkėjai dažnai tampa apgavysčių aukomis. Lietuvos bankų asociacija (LBA), kurios narė yra ir LKU kredito unijų grupė, nuolat informuoja visuomenę apie įvairius sukčių veikimo metodus. Šiemet ir vėl tęsiama informacinė kampanija „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Šį kartą kampanijos, kuri vykdoma jau trečiuosius metus, laikotarpiu vykdomas socialinis eksperimentas. Jo rezultatai paaiškės jau netrukus, gruodžio pradžioje.

„Nepaisant įvairių institucijų ir kredito įstaigų dedamų pastangų, informuojant apie įvairiausius sukčiavimo būdus, žmonės vis tiek praranda budrumą ir įsivelia į apgavikų pinkles. Prieškalėdiniu laikotarpiu tokių incidentų padaugėja, kadangi įvairiais kanalais žmonėms plaukia patrauklūs prekių, nuolaidų pasiūlymai. Deja, didelė dalis iš jų yra netikri, sukonstruoti piktavalių tam, kad išviliotų apsigavusių pirkėjų pinigus. Tikimės, kad šiuo metu vykdomai kampanijai pasirinktas socialinis eksperimentas bei jo komunikavimas sudomins visuomenę ir pastūmės žmones labiau pasidomėti finansinio sukčiavimo tema – kaip atpažinti sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti. Linkime visiems  būti atidiems ir mėgautis šventiniu laikotarpiu be nemalonių staigmenų“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Praėjusiais metais LBA kampanijos „Atpažink sukčių“ metu vykdytos iniciatyvos sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Apgaulingo sukčių skambučio vaizdo įrašas, kuriame telefoninius sukčius imitavo Mantas Stonkus ir Algis Ramanauskas, sulaukė daugiau nei 70 tūkst. peržiūrų. Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ atlikta įvairių sukčiavimo scenarijų dekonstrukcija pritraukė 160 tūkst. stebėtojų dėmesį.   

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. trečiojo ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė atskleidė, jog finansiniai sukčiai ir toliau sėkmingai pelnosi taikydami gerai pažįstamus sukčiavimo metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo žalos mastas, investicinio ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimai.

Finansiniai sukčiai liepos – rugsėjo mėn. kėsinosi išvilioti 8,9 mln. Eur, tačiau bendra iš gyventojų ir įmonių išviliota suma siekė 4,8 mln. Eur. Finansų įstaigoms pavyko apsaugoti 42 proc. sukčių bandytų išvilioti lėšų.

Šiemet trečiąjį metų ketvirtį buvo užfiksuoti 2969 sukčiavimo atvejai, rodantys nuoseklų incidentų mažėjimą (21,06 proc. per tris ketvirčius). Tačiau per tą patį laikotarpį gyventojų ir įmonių patiriami nuostoliai išaugo daugiau nei 30 proc. iki 4,8 mln. Eur.

LBA kviečia gyventojus ir toliau skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, įspėti vyresnius artimuosius ir dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualios informacijos galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt.   

Finansinio sukčiavimo schemos nuolat kinta – sukuriami nauji apgaulės metodai arba vėl pradedama taikyti anksčiau pasiteisinusius sukčiavimo būdus. Gyventojai, susidūrę su sukčiais, kviečiami dalintis savo patirtimi: LBA ragina apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Pateiktos istorijos nuasmeninamos ir vėliau pateikiamos svetainėje www.atpazinksukciu.lt bei viešinamos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

LBA primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, raginama nedelsiant kreiptis į savo kredito uniją ir į policiją.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

LKU kredito unijų grupės, jungiančios 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turtas pasibaigus trečiam šių metų ketvirčiui pirmą kartą istorijoje pasiekė 1 milijardo eurų ribą – 1 013,5 mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 17,79 %.

„Mūsų klientų kredito unijoms patikėtas milijardas eurų yra ne tik ryškus pasitikėjimo ženklas, bet ir atsakomybė, kuri įpareigoja dar labiau siekti kokybiškų paslaugų teikimo. Šis pasiekimas simbolizuoja nuoseklų LKU kredito unijų grupės augimą, patvirtina mūsų finansinį stabilumą ir stiprėjančią poziciją rinkoje, – teigia Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas. – Esame dėkingi kiekvienam nariui ir klientui už pasitikėjimą – tai skatina mus tobulinti teikiamų paslaugų spektrą, nuolat diegti naujoves ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos regionų ekonominio augimo.“

LKU kredito unijų grupė nuolat naujina teikiamų paslaugų spektrą, todėl vien per trečiąjį ketvirtį įgyvendino dar kelis sėkmingus projektus – privatiems bei verslo klientams buvo pristatyta neatšaukiamų terminuotųjų indėlių bei momentinių mokėjimų paslaugos.

Pagrindinės veiklos rodiklių apžvalga

Per devynis šių metų mėnesius LKU kredito unijų grupė toliau sėkmingai stiprino kapitalo bazę, pritraukdama 3,5 mln. eurų subordinuotą paskolą iš Europos investicijų fondo (EIF) ir sėkmingai valdydama ilgalaikių nemokių paskolų riziką. Neaudituotais duomenimis, grupės palūkanų pajamos per šį laikotarpį pasiekė 54,09 mln. eurų, tai yra 27,56 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

LKU kredito unijų grupei toliau mokant bene didžiausias indėlių palūkanų normas rinkoje ir auginant indelių portfelį, 2024 metais stebimas ir indėlių sąnaudų augimas iki 18,2 mln. eurų. Nepaisant padidėjusių palūkanų sąnaudų terminuotiesiems indėliams, grynasis grupės pelnas išliko reikšmingas – 8,92 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos turtas trečio ketvirčio pabaigoje siekė 313,71 mln. eurų, per devynis mėnesius išaugęs 22,72 %, o didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno. Grynosios palūkanų pajamos per tris ketvirčius išaugo 15,74 % ir pasiekė 5,73 mln. eurų.

Neaudituotais 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas augo iki 259,79 %. Pastarasis rodiklis ir kartu nuosekliai stiprinamas kapitalas patvirtina LKU grupės stabilumą ir tvarią veiklą. Tuo metu išlaidų ir pajamų santykio rodiklis rugsėjo 30 d. pasiekė 45,05 %. Grupę prižiūrinčios LCKU išlaidų ir pajamų santykio rodiklis siekė 42,77 %.

Verslo ir gyventojų finansavimas

Trečiąjį ketvirtį LKU grupės verslo ir privačių klientų finansavimo portfelis ir toliau tendencingai augo. Konsoliduotas LKU grupės vienijamų kredito unijų paskolų portfelis 2024 m. rugsėjo 30 d. siekė 794,92 mln. eurų – 9,61 % daugiau nei metų pradžioje.

Šiemet daugiausia sudaryta naujų paskolų verslui sutarčių – už 75,07 mln. eurų, 40,44 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Konsoliduotas verslo paskolų portfelis nuo metų pradžios padidėjo 14,63 % iki 322,39 mln. eurų.

Būsto paskolų portfelis šiemet taip pat augo 2,26 % iki 342,86 mln. eurų. Šiemet būsto kreditavimo sutarčių pasirašyta už 35,24 mln. eurų.

Vartojimo kreditų portfelis šiemet augo 24,52 %, iki 25,35 mln. eurų. Per devynis mėnesius išduota vartojimo kreditų iš viso už 12,5 mln. Eur, 61,15 % daugiau nei pernai.

Iš viso per tris ketvirčius sudarytų naujų paskolų sutarčių skaičius viršijo 3 700 vnt.  

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. Dar daugiau, rugpjūčio pabaigoje LKU grupės unijos pristatė naują – neatšaukiamų terminuotųjų – indėlių rūšį. Vien pastarosios rūšies portfelis pasiekė 5,59 mln. eurų.

Per devynis mėnesius LKU grupėje buvo sudaryta 28 177 naujos terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutartys, o tai yra 16,19 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 889,94 mln. eurų, per devynis mėnesius išaugęs 17,98 %.

Aukštos indėlių palūkanos ir garantuota palūkanų grąža yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys klientus rinktis taupyti kredito unijose.

LKU kredito unijų grupė: finansų partneris daugiau nei 25 metus

Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Mūsų 45 kredito unijos, prižiūrimos Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), siūlo platų spektrą finansinių paslaugų privatiems asmenims, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Kiekvienam klientui skiriame individualų dėmesį ir padedame rasti geriausius finansinius sprendimus. Esame artimas bendruomenių finansinis partneris. Čia visi savi.

Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai – ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti. Taip „investuojant“ kasdienybėje ir nesigilinant į įtartinus siūlymus, gyventojai susiduria su investiciniais sukčiais ir neretai patiria reikšmingą finansinę žalą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. II ketvirtį investicinio sukčiavimo atvejų mažėjo (378 atvejai, palyginti su 551 pirmąjį metų ketvirtį), tačiau iš gyventojų šiuo metodu išviliotų lėšų suma augo ir, palyginti su kitais sukčiavimo metodais, dėl investicinio sukčiavimo gyventojų patirti finansiniai nuostoliai buvo didžiausi. Per antrąjį šių metų ketvirtį investiciniai sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,7 mln. Eur, o vidutinė išviliota suma sudarė daugiau nei 4500 Eur.

„Investicinis sukčiavimas – metodas, kuriam geriausias ir kone vienintelis priešnuodis yra kritinis žmogaus mąstymas. Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža – tuo didesnė rizika, ir investicijų sėkmė negali būti garantuota. Be to finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir juolab konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Jei žmogus jau susivokė, kad įklimpo į finansinio sukčiavimo schemą, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą“, – komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ji priduria, kad tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kiti finansų rinkos partneriai nuolat viešumoje teikia informaciją apie finansinio sukčiavimo metodus, mastą ir rekomendacijas, kaip išvengti susidūrimo su finansiniais sukčiais. „Tikiuosi, kad edukacija ir mūsų visų pastangos ugdant gyventojų finansinį raštingumą duos laukiamų rezultatų ir gyventojai taps atsparesni piktavalių pinklėms“, – sako E. Čipkutė.

Tiek apie investicinį sukčiavimą, tiek apie kitus finansinio sukčiavimo metodus informacijos galima rasti svetainėje www.atpazinksukciu.lt, čia pat galima pranešti ir apie sukčiavimo atvejus el. paštu [email protected]. 

Kaip veikia investiciniai sukčiai?

Investicinio sukčiavimo schemos – sudėtingos, o ryšys su potencialia auka užmezgamas palaipsniui ir pasitelkiant įvairias manipuliacijas. Gyventojas gauna netikėtą pasiūlymą investuoti platformoje, kuri žada didžiulę grąžą ir neįtikėtinai mažą riziką. Jei žmogų pavyksta sudominti – iš pradžių siūloma investuoti nedidelę, iki kelių šimtų eurų, sumą, kartais netgi pademonstruojama pirmosios investicijos grąža neva asmens sąskaitoje, kuri iš tikrųjų yra sukčių kontroliuojama sąskaita. Piktavaliai įgauna aukos pasitikėjimą, pereina prie draugiško bendravimo tono, apsimeta esą geranoriški „asmeninių finansų patarėjai“.

Žingsnis po žingsnio iš žmogaus pradedama reikalauti vis didesnių sumų, tikinant, kad tik taip asmuo sulauks žadėto milžiniško uždarbio. Sukčiai įtikina bendravimą perkelti į pokalbių programėles, tuomet pradeda daryti vis didesnį psichologinį spaudimą aukai, reikalaudami investuoti vis daugiau ir nesidrovėdami netgi siūlyti skolintis iš artimųjų, pažįstamų žmonių ar greitųjų paskolų įmonių.   

Neretai apgaudinėjami žmonės šiame etape jau susivokia įkliuvę į spąstus, tačiau net ir tada artimiesiems bei policijai nepraneša apie sukčiavimo atvejį, kadangi jaučia gėdą arba yra įtikinti, jog tokios informacijos atskleidimas atims iš jų būsimus „turtus“.

Jei žmogus primygtinai paprašo išmokėti investuotą sumą, finansiniai sukčiai paprastai dingsta. Bet visa schema nebūtinai tuo pasibaigia: sukčiai dar gali sugrįžti „gelbėti“ fiktyvių investicijų, prisistatydami, pavyzdžiui, policijos atstovais ir siūlydami išeitį su sąlyga – dar papildomai sumokėti „administracinių mokesčių“.

Pagrindiniai investicinio sukčiavimo požymiai

• Žadamas pernelyg didelis pelnas su minimalia rizika. Investuojant iš tikrųjų, didesnė grąža reiškia ir didesnę riziką.
• Neaiški „investavimo bendrovė“. Sukčiai prisistato įmonių, apie kurias bazinės informacijos – tokios, kaip finansinės ataskaitos –  neįmanoma rasti internete, atstovais.
• Skubotas sprendimų priėmimas. Sukčiai ragina veikti greitai, manipuliuodami pažadais, kad „tokių progų daugiau nebus“.
• Pasiūlymas skamba geriau, nei tai įmanoma. Telefonu žadami milžiniški turtai – beveik visada apgaulė.  
• Slaptumas. Sukčiai įkalbinėja nepasakoti aplinkiniams apie „investicijas“, tikindami, jog informacija „konfidenciali“. Tai – pagrindas įtarimams.
• Netikėtumas. Jei niekada nesidomėjote investicijomis, atsitiktinis ir netikėtas pasiūlymas veikiausiai yra bandymas apgauti.

Pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti investicinių sukčių

• Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža – pasidomėkite apie rizikas. Jei rizikos ignoruojamos arba nuvertinamos, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.
• Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus. Ieškokite atsiliepimų apie pasiūlymą ir domėkitės, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.
• Neskubėkite ir apgalvokite. Spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti savo asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis.
• Išsiaiškinkite lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkitės, kokiomis sąlygomis ir kada galėsite atsiimti investuotas lėšas.
• Saugokite asmeninę informaciją. Netikėtai gavę pasiūlymą investuoti, niekada neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos.
• Naudokitės tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileiskite į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse. 

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis,  užsienio valstybių rezidentams išmokamos palūkanos už indėlius priskiriamos A klasės pajamoms, kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Todėl LKU grupės kredito unijos, išmokėdamos palūkanas už indėlius užsienio rezidentams (nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), automatiškai išskaičiuoja  15 proc. dydžio GPM.

Jeigu gyvenate valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS), galite susimažinti taikomą GPM tarifą. Tam reikalinga susisiekti su savo LKU grupės kredito unija ir pateikti FR0021 (DAS-1) formos prašymą. Forma galioja tik tais kalendoriniais metais, kuriuos nurodo užsienio valstybės mokesčių administratorius.

Atkreipiame dėmesį, kad kredito unija nuo Jums išmokamų palūkanų automatiškai išskaičiuos GPM. Tačiau pasibaigus kalendoriniams metams, Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su prašymu grąžinti išskaičiuotą GPM už palūkanas. Primename, kad palūkanų pajamos, neviršijančios 500 eurų per mokestinį laikotarpį, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Užsienio valstybės rezidentai šia lengvata gali pasinaudoti tik kalendoriniams metams pasibaigus.

Jeigu turite papildomų klausimų, maloniai prašome kreiptis tiesiogiai į savo kredito uniją.

LKU kredito unijų grupė pradėjo naują reklamos kampaniją, kuri iki lapkričio mėnesio pasieks gyventojus įvairiais kanalais: per televiziją, internetą, viešajame transporte ir kitose erdvėse. Kampanijos šūkis „Čia visi savi“ atspindi LKU kredito unijų esminę vertybę – esame finansinė bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus ir laukiamas.

Kredito unijos teikia visas pagrindines finansines paslaugas, principu „tiek, kiek reikia“, – nuo kasdienės bankininkystės, tokių kaip mokėjimo kortelės, mobilioji programėlė, iki taupymo ir finansavimo sprendimų. Visgi unijos nuo bankų išsiskiria savo valdymo modeliu ir artimu ryšiu su klientais. „Kol bankai šokdina, unijos kviečia šokti kartu“ – taip skambanti kampanijos idėja pabrėžia išskirtinį kredito unijų požiūrį į klientą.

„Ši kampanija yra mūsų vienas ambicingiausių iki šiol buvusių projektų. Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje ir norime priminti, kad kredito unijos gali būti pirmasis gyventojų pasirinkimas bei savo paslaugomis konkuruoti su bankais. Esame bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, o kiekviena istorija – unikali. Todėl unijų durys yra atviros visiems, o mūsų tikslas yra ne tik teikti finansines paslaugas, bet ir kurti ilgalaikius ryšius“, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Vitienė.

Reklamos kampanija paremta trimis skirtingais personažais: unijos darbuotojos, ūkininko ir panko. Kiekvienas jų demonstruoja LKU kredito unijų grupės narių įvairovę bei tai, kad čia kiekvienas atras savo poreikius atliepiančias finansines paslaugas.

LKU kredito unijų grupė veikia visuose šalies regionuose, vienydama daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, todėl reklaminė kampanija „Čia visi savi“ taip pat apima visą šalies teritoriją – televizijos, lauko, spaudos, viešojo transporto ir skaitmeninės reklamos kanalus. LKU grupė ketina suteikti galimybę Lietuvos gyventojams iš arčiau pažinti kredito unijas ir atrasti jų privalumus – paprastą ir „žmogišką“ bendravimą apie kartais sudėtingus finansinius klausimus, versle ar asmeniniame gyvenime kylančius finansinius sunkumus, o kartais tiesiog norint pasitarti.

LKU kredito unijų grupė. Čia kiekvienas svarbus.

LKU kredito unijų grupėje artimiausiais mėnesiais vyks planiniai IT sistemų darbai. Nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. sausio vyks IT infrastruktūros perkėlimas į naują duomenų centrą, taip siekiant užtikrinti dar aukštesnę kredito unijų elektroninių paslaugų kokybę ir jų saugumą.

Perkėlimo darbų metu galimi laikini ir periodiški sutrikimai, kurie gali paveikti el. bankininkystės platformą „i-Unija“ bei LKU mobiliąją programėlę.

Informaciją apie konkrečius paslaugų sutrikimus paskelbsime iš anksto. Atsiprašome už galimus nepatogumus ir dėkojame už Jūsų supratingumą.

Ačiū, kad esate kartu su LKU kredito unijų grupe.

Informuojame, kad nuo š. m. rugsėjo 3 d. visi LKU grupės kredito unijų klientai jau gali naudotis momentinių pervedimų SEPA erdvėje paslauga. Nuo šiol lėšos pasieks Jus arba Jūsų atlikto pervedimo gavėją per mažiau nei 10 sekundžių, bet kuriuo paros metu – net poilsio ir švenčių dienomis.

Atlikti momentinį pervedimą SEPA erdvėje galite šiais būdais:

• Per elektroninę bankininkystę „i-Unija“.
• Per LKU mobiliąją programėlę.
• Atvykę į kredito uniją.

Momentiniai pervedimai SEPA erdvėje yra galimi, jei atitinka visus žemiau išvardintus kriterijus:

• Pervedimo suma neviršija 5000 Eur.
• Pervedimas atliekamas SEPA erdvėje*.
• Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra prisijungęs prie momentinių pervedimų SEPA erdvėje sistemos.

Visais kitais atvejais pervedimas bus atliktas kaip paprastas pervedimas SEPA erdvėje. Momentiniai pervedimai galimi tiek privatiems, tiek verslo klientams.

Svarbu paminėti, kad momentinių pervedimų SEPA erdvėje kaina išliks tokia pat kaip ir paprastų pervedimų.

Linkime malonaus naudojimosi LKU kredito unijų grupės paslaugomis!

—

*SEPA erdvės šalys yra Lietuva, Europos Sąjungos šalys, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Monakas, San Marinas, Andora, Vatikanas ir Europos ekonominės erdvės šalys – Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. antrojo ketvirčio analizė atskleidžia, jog finansiniai sukčiai pelnosi taikydami patikrintus metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo mastas, didžiausius nuostolius gyventojams atneša „investavimas“ į sukčių platformas, o įmonėms – „Susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Nors balandžio – birželio mėn. sukčiai kėsinosi išvilioti 8,3 mln. Eur, tačiau bendri gyventojų ir įmonių patirti realūs nuostoliai siekė 4,1 mln. Eur, kadangi finansų įstaigos sustabdė 38 proc. bandytų išvilioti lėšų. Su analize susipažinti galima čia: https://amlcenter.lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/. 

Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, balandžio – birželio mėnesiais apsaugotų lėšų suma buvo didesnė. Skaičiuojama, jog finansų įstaigos sustabdė per 3,4 mln. Eur bandytų išvilioti lėšų, kai praėjusį ketvirtį – apie 3 mln. Eur. Dar  730 tūkst. Eur, jau pervestų sukčiams, pavyko grąžinti – t.y. 3 kartus daugiau nei sausio – kovo mėn.

Nors, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, antrąjį šių metų ketvirtį finansų įstaigos fiksavo 425 sukčiavimo atvejų mažiau ir bendras jų skaičius siekė 3,3 tūkst., tačiau gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai ūgtelėjo atitinkamai nuo 3,7 mln. Eur pirmąjį ketvirtį iki 4,1 mln. Eur – antrąjį.

Didžiausius nuostolius gyventojams ir toliau atneša investicinis sukčiavimas. Antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, fiksuotas mažesnis incidentų skaičius – atitinkamai 378 ir 551, tačiau pervestų lėšų suma augo nuo 1,6 mln. pirmąjį ketvirtį iki 1,7 mln. Eur antrąjį ketvirtį. Šių rodiklių dinamika lėmė, jog antrąjį ketvirtį vidutinė išviliota suma išaugo 1300 Eur ir siekė 4500 Eur.

Antrojo ketvirčio statistiniai duomenys indikuoja ir telefoninio sukčiavimo schemų „renesansą“. Balandžio – birželio mėn. finansų įstaigos užfiksavo 124 atvejus, kai pirmąjį metų ketvirtį – 29, o išviliotų lėšų suma šoktelėjo nuo 80 tūkst. iki beveik 700 tūkst. Eur.

„Sukčiai ieško kuo įvairesnių būdų, kaip priversti žmones pasimesti ir atiduoti savo lėšas, ir tam nebūtinai bus pasitelkiami nauji ar negirdėti metodai. Telefoninio sukčiavimo schemų sugrįžimas rodo, kad sukčiai linkę „perdirbti“ ar atgaivinti anksčiau taikytas taktikas, keičiasi tik naratyvas – šiemet gyventojus atakuoja „Google“, „Meta“ ar finansų įstaigų atstovais apsimetančių sukčių skambučiai. Apie šią schemą sulaukę informacijos iš finansų įstaigų, dar balandžio mėn. operatyviai informavome visuomenę, papildomai apie tai primena tiek policija, tiek finansų įstaigos“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Visgi, anot Centro vadovės, tiek statistiniai šios sukčiavimo tipologijos rodikliai, tiek intensyvios skirtingų institucijų prevencijos pastangos rodo, jog vėl būtina priminti pagrindinę asmens ir finansinių duomenų apsaugos taisyklę – kritiškai įvertinti skambinančiojo tikslus, pasakojamą istoriją ir neatskleisti jautrių duomenų nepažįstamiems asmenims.

Centras dar kartą atkreipia dėmesį ir pabrėžia, jog valstybės institucijos, finansų įstaigos, policija gyventojų niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenų, atsiųsti korteles su PIN kodais pan.

Antrąjį ketvirtį dėl sukčių veiklos nuostolių neišvengė ir šalies įmonės – vien dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo įmonės neteko apie 1 mln. Eur., panašiai tiek pat, kiek ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Vertinant visas sukčiavimo tipologijas pagal išviliotas lėšas – ši rikiuojasi antra po investicinio sukčiavimo.

Taikant šį metodą, sukčiai apsimeta jau esamais įmonės verslo partneriais, siunčia suklastotas sąskaitas – faktūras, praneša apie neva pasikeitusį sąskaitos numerį ar skubius pavedimus. Nors tokie atvejai nėra dažni (2024 m. antrąjį ketvirtį – 14, pirmąjį – 23), tačiau finansiniai nuostoliai įmonei gali būti ženklūs.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras primena, kad, siekdamos efektyvios prevencijos, įmonės turėtų griežtinti vidines procedūras. Jose turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kada ir kaip gali būti keičiami mokėjimų gavėjų duomenys, autorizuojami dideli mokėjimai, taip pat įsitikinti, kad jiems numatytas dvigubo patvirtinimo procesas ir pan.

Jeigu įtariate, jog susiduriate ar nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo kredito unija, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro rengta informacija

Kredito unijų sektorius Lietuvoje toliau auga ir plečia savo teikiamų paslaugų spektrą. Šios kredito įstaigos reikšmingai papildo finansų sektorių ir padeda užtikrinti, kad finansinių paslaugų pasiūla Lietuvoje didėtų. Tačiau kredito unijų veikla vis dar yra apipinta tam tikrais mitais ir stereotipais. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) paaiškina, ką apie kredito unijas turėtų žinoti verslas bei gyventojai.

Kredito unijos yra finansinės institucijos, kurių prioritetinis tikslas – ne pelnas, o siekis tenkinti savo narių finansinius poreikius.  Kad galėtų užtikrinti stabilią veiklą ir ją plėsti, uždirbtas pelnas yra skiriamas jų kapitalui stiprinti. Kredito unijų veikla paremta narystės principu – kiekvienas klientas yra kredito unijos narys, turintis vieno balso teisę priimant svarbius sprendimus, nepriklausomai nuo kredito unijoje saugomų lėšų sumos.

„Kredito unijų sektoriaus reforma padėjo stiprinti visuomenės pasitikėjimą šia veiklos forma, o tai kredito unijų grupėms leido toliau plėsti teikiamų paslaugų spektrą, didinti kredito unijų žinomumą. Ypatingai didelę vertę kredito unijos kuria smulkiam bei vidutiniam šalies verslui ir regionų gyventojams. Džiaugiamės, kad mūsų asociacijos narių gretose – abi Lietuvos centrinės kredito unijų grupės“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Mažumas – tik stereotipas

LBA narių, centrinių kredito unijų, nuomone, pagrindinis stereotipas, su kuriuo unijoms vis dar tenka susidurti – tariamas jų mažumas, priskyrimas nišiniams paslaugų teikėjams.

„Mažumo stereotipą apie kredito unijas būtina laužyti. Finansų sektorius vertinamas pagal daugelį parametrų – turtą, paskolas, indėlius. Jei visas kredito unijas vertintume kaip vienetą, jos užimtų pakankamai solidžią poziciją kredito įstaigų sektoriuje. Kalbant apie smulkaus verslo kreditavimą, kredito unijų dalis, tikėtina, siektų net apie 20 proc. Šioje srityje aktyviai dirbame su INVEGA. Kredito unijų stiprybė ta, kad galime klientams skirti daugiau individualaus dėmesio ir laiko, kad pasiūlytume lankstesnius finansinius sprendimus“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Verta paminėti, kad kredito unijos teikia visas kasdienes finansines paslaugas vienoje vietoje: nuo mokėjimo kortelių, mobiliosios programėlės, elektroninės bankininkystės ar draudimo paslaugų iki įvairių finansavimo bei taupymo sprendimų. Kredito unijos nuolat tobulina ir plečia finansinių paslaugų spektrą, kad šis būtų aktualus ir atlieptų vartotojų lūkesčius.

Reformos įtaka

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo baigtas pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas. Reforma siekta sustiprinti unijų kapitalą ir užtikrinti veiklos stabilumą, todėl numatyta, kad pavienės kredito unijos veikti negali – jos turi jungtis į grupes, o grupėse turi veikti kryžminių garantijų (angl. Cross Guarantee) sistema. Tai reiškia, kad visose centrinės grupės kredito unijose laikomasi tų pačių metodikų, veiklos modelio, procedūrų.

Kredito unijų grupės veikia panašiai kaip ir įmonių grupės, nes jas sudaro atskiri juridiniai vienetai. Centrinės kredito unijos prižiūri ir įpareigoja kredito unijas laikytis tam tikrų veiklos reikalavimų – taip mažinamos veiklos rizikos ir didinamos galimybės augti. Šiuo metu kredito unijų veikla atitinka tuos pačius europinius standartus kaip ir bet kuri kita finansų įstaiga, įskaitant bankus. Taip pat kredito unijų, kaip ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų, veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

LBA nariai reformą vertina labiausiai dėl to, kad įvyko unijų veiklos modelio perkrovimas. Reforma apibrėžė, kad visos kredito unijos privalo priklausyti kuriai nors centrinei kredito unijai, kuri atlieka esminį vaidmenį, užtikrinant kredito unijų saugią, stabilią veiklą. Visų kredito unijų veiklą prižiūri centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas. Minėtos kryžminės garantijos užtikrina, kad kredito unijos po reformos negali bankrutuoti, nes vienai unijai susidūrus su laikinais sunkumais, finansinę atsakomybę prisiimtų visa grupė.

Dabar suprantama, kad rizikos vertinimo metodikos, kitos procedūros ir tvarkos visose unijose turi būti standartizuotos, vienos grupės vienijamos unijos turi veikti solidariai, be to, įvertinama centrinės unijos reikšmė ir lyderystė. Kredito unijų sektorius Lietuvoje veikia jau 30 metų ir yra jau žinomas gyventojams, tačiau siekiama dar didesnio visuomenės pasitikėjimo.

Kreditavimo apimtys augo dviženkliais skaičiais

Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijų grupės, kurių viena ir didžiausia yra LKU kredito unijų grupė. Abi grupės kartu vienija 59 kredito unijas, veikiančias įvairiuose šalies miestuose ir mažesniuose miesteliuose.

Lietuvos banko duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį kredito unijų sektorius uždirbo 8,74 mln. Eur neaudituoto pelno. Visas uždirbtas pelnas skiriamas stiprinti kredito unijų kapitalą, kad unijos galėtų toliau plėsti veiklos apimtį. Abiejų centrinių kredito unijų paskolų portfelis 2024 m. II ketvirtį siekė  1 213,1 mln. Eur. Centrinių kredito unijų grupių indėlių portfelis birželio 30 d. sudarė 1 162,45 mln. eurų. 

Informuojame, kad netrukus bus atnaujinti LKU mokėjimo kortelių operacijų limitai privatiems ir verslo klientams.

Maloniai kviečiame susipažinti su pakeitimais, kurie įsigalios nuo š. m. spalio 1 d.

„Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Padidintas standartinis mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur (šiuo metu taikomas 2000 Eur limitas).
• Padidintas maksimalus mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 15 000 Eur (šiuo metu taikomas 12 000 Eur limitas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 arba 20 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos operacijų skaičius atsiskaitymui kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 20 arba 40 operacijų per 24 val. limitas).
• Padidintas standartinis limitas atsiskaitymams už prekes ir paslaugas – 6 000 Eur per 24 val. (šiuo metu – 4 000 Eur).
• Padidintas maksimalus 24 val. limitas grynųjų pinigų išėmimui bankomate – 10 000 Eur (šiuo metu taikomas 5 000 Eur limitas).

Nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantys mokėjimo kortelių operacijų limitų pakeitimai.

„Maestro“ ir „Debit Mastercard“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur/mėn. (šiuo metu limitas netaikomas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 5 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos atsiskaitymo operacijų skaičius kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 operacijų per 24 val. limitas).

„Mastercard Standard“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur/mėn. (šiuo metu limitas netaikomas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos atsiskaitymo operacijų skaičius kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 20 operacijų per 24 val. limitas).

Dėkojame, kad naudojatės mūsų paslaugomis!

Vasaros sezonas LKU kredito unijų grupėje neįsivaizduojamas be kasmetinio darbuotojų sąskrydžio. Šiemet, liepos 27–28 dienomis, net 260 dalyvių rinkosi į „Harmony Park“ poilsio oazę, įsikūrusią Prienuose.

Sąskrydžio pradžią pažymėjo specialioji operacija „Mindfall“. Tai interaktyvus žaidimas su tam pritaikyta įranga, kuris „Harmony Park“ teritoriją pavertė pabėgimo kambariu be sienų. Komandos įsitraukė į orientacines varžybas, galvosūkius ir detektyvinę istoriją, kurie kartu sukūrė smagų nuotykį.

Po įtemptų komandinių varžybų dalyviai pasinėrė į putų šou, kuris pralinksmino tiek mažus, tiek didelius. Prieš tai mažuosius sąskrydžio dalyvius animatoriai papuošė žaismingais piešiniais ant veido ir blizgančiomis tatuiruotėmis. Saulei leidžiantis, į dangų pakilo LKU karšto oro balionas, kuriuo skrydį buvo galima laimėti specialioje loterijoje.

Renginio vinimi tapo vakaro staigmena – gamtos apsuptyje, „Harmony Park“ teritorijoje, susirinkusiuosius savo dainomis džiugino maestro Kastytis Kerbedis.

LKU kredito unijų grupės sąskrydis šiemet vyko 22-ąjį kartą. Į šią šventę atvyksta visų grupės vienijamų 45 kredito unijų darbuotojai kartu su šeimos nariais, net ir pačiais mažiausiais. Džiaugiamės, kad tokių tradicijų dėka galime peržengti miestų, regionų, tarmių skirtumus ir būti viena, bendruomeniška bei žaliuojančia LKU grupės komanda.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, kad kitais metais mūsų bus dar daugiau!

---